Klasikiniai viso kūno masažai dažnai rekomenduojami sėdimą darbą dirbantiems žmonėms, profilaktiškai, esant raumenų ir sąnarių sąstingiui, sergant stuburo ir sąnarių, širdies ir kraujagyslių, centrinės ir periferinės nervų sistemos ligomis, taip pat sergant vidaus ligų, kvėpavimo sistemos, virškinimo organų, urologinėmis, ginekologinėmis ligomis, po operacijų, taip pat įvairių ligų profilaktikai.

Akivaizdu, kad pirminis masažo poveikis jaučiamas oda. Masažo metu glostant, trinant ir kitaip veikiant odą, joje gerinama vietinė medžiagų apykaita, kuri yra vienas iš geriausių pasyvių viso organizmo medžiagų apykaitos gerinimo stimulų. Šis veiksnys labai svarbus todėl, kad pagal vandens, anglies dvideginio ir mineralinių medžiagų apykaitą oda tik truputį nusileidžia kepenims ir raumenims. Taigi masažas netiesiogiai veikia poodinio riebalinio sluoksnio sumažėjimą.
Masažo kursas stipriai paveikia medžiagų apykaitą, bei suaktyvina vandens, druskų pasišalinimą iš organizmo. Po masažo padidėjęs hemoglobino ir eritrocitų (pagrindinė eritrocitų funkcija yra išnešioti deguonį pro visą organizmą, tad jie yra susijungę su deguonį pririšančiu baltymu – hemoglobinu) kiekis bei aktyviau išskiriamas anglies dvideginis padeda įveikti miego sutrikimus, energijos stoką bei odos problemas.

Klasikinio viso kūno masažo metu įvairiais rankiniais būdais veikiamos skirtingos kūno sritys. Priklausomai nuo kliento būklės, masažuotojo įvertinimo, nusiskundimų, pritaikoma masažo technika, intensyvumas, būdai, masažo kurso programa ir pan. Todėl, siekiant maksimalaus rezultato, rekomenduojama masažo kursą lankyti pas vieną masažo specialistą. Klasikinio masažo metu masažuojama kaklo, nugaros, stuburo, juosmens kryžkaulio sritys, taip pat apatinės galūnės. Tačiau, kaip minėta anksčiau, priklausomai nuo kliento būklės masažo eiga ir technika gali būti modifikuojama, pritaikoma individualiai.

Estetinėje medicinoje klasikinis masažas taikomas siekiant panaikinti riebalines-baltymines sankaupas. Sporto medicinoje masažas rekomenduojamas tiek profilaktiškai, tiek po traumų. Klasikinis masažas pagerina sutrikusios vietos kraujotaką ir funkcionalumą, t.y., pašalina skausmą ir raumenų nuovargį, įtampą, pagerina kraujotaką ir medžiagų apykaitą, naikina spazmus, atkuria sąnarių judrumą. Net trumpas masažas atstato organizmą, pašalina iš raumenų pieno rūgštį, didina audinių tonusą ir elastingumą.

Kokie klasikinio masažo privalumai?

Profesionaliai atlikto masažo poveikis raumenims, sąnariams, raiščiams, sausgyslėms kur kas didesnis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

  • Masažuojant kūną, suminkštėja randai, sąaugos po operacijų.
  • Masažas sustiprina sausgysles bei raiščius, pagerina sąnarinės kapsulės mitybą, sąnarių paslankumą, pašalina iš sąnarių nereikalingą druskų kiekį ir atitolina uždegiminius procesus.
  • Masažas didina raumenų elastingumą, suaktyvina medžiagų apykaitą juose, pašalina trigerius, didina tonusą, gerina susitraukimo funkcijas.
  • Masažuojant kūną mažinamas pavojus atsirasti raumeninei atrofijai. Masažas gerina raumenų darbingumą, bei jų atsistatymą po krūvių, nes pašalinamas nuovargis, įtempimas ir pieno rūgštis.
  • Masažas, gerindamas deguonies ir įvairių cukrų tiekimą raumeninėms skaiduloms, daro teigiamą įtaką fizikocheminiams procesams raumenyse.
  • Klasikinis masažas veikia kraujotakos ir limfos sistemas. Masažo metu atliekami judesiai yra akcentuojami iš periferijos į centrą, limfos tekėjimo kryptimi, dėl to pagreitėja kraujotaka ir limfotaka.
  • Masažas labiausiai veikia odą su joje išsidėsčiusiomis riebalinėmis ir prakaito liaukomis, kraujo indais ir nervinėmis galūnėmis. Masažuojant mechaniškai pašalinami visi ant odos esantys nereikalingi apmirusiojo epidermio kiekiai, prakaito, riebalų, sekreto likučiai.
  • Būtent dėl šio masažo poveikio pagerėja odos kvėpavimas, suaktyvėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, išsiplečia kapiliarai, pakyla odos temperatūra, taip suaktyvinamos visos cheminės reakcijos, pagreitėja audinių oksidacija, difuzija ir medžiagų apykaita audiniuose, pagerėja odos elastingumas ir oda įgyja imunitetą išorės veiksniams.
  • Masažas itin rekomenduojamas žmonėms, turintiems žemą kraujospūdį. Veikdamas kraujotaką, masažas visų pirma veikia odos kapiliarų tinklą, iššaukdamas jame kapiliarinę hiperemiją. Kapiliarams išsiplėtus, pagreitinamas kraujo pritekėjimas arterijomis ir palengvinamas jo nutekėjimas venomis, taip didinamas masažuojamos vietos aprūpinimas krauju. Dėl šios priežasties, prieš masažą buvusi suglebusi ir apvytusi oda, po masažo tampa rausvesnė, stangresnė ir elastingesnė. Tai priežastis, dėl ko odos atsparumas mechaniniams ir temperatūriniams poveikiams tampa kur kas didesnis.

Masažo metu, suaktyvinti limfos tekėjimo, sumažėja audinių pabrinkimas. Masažas dirgina visą limfos sistemą pagreitindamas ne tik jos tėkmę, bet ir padidindamas organizmo tonusą. Kadangi limfa atlieka detoksikacijos, drenažo funkcijas, suaktyvinus limfos tekėjimą, mažėja audinių pabrinkimas.

Masažo poveikis nervų sistemai

Masažas veikia tiek periferinę, tiek centrinę nervų sistemas. Poveikio kryptis priklauso nuo pasirinktos masažavimo technikos ir jos dozavimo (intensyvumo, atlikimo trukmės). Kai kuriomis masažavimo technikomis (trynimu, vibracija) keičiant atlikimo jėgą ir trukmę, galima reguliuoti odos jautrumą skausminiams dirgikliams ir gerinti judesio ir jutiminių nervų pralaidumą. Aferentinių impulsų sustiprėjimas, masažo  metu bei po jo, stimuliuoja įvairius nervinius centrus.

  • Masažo sujudinta nervų sistema padeda spręsti miego sutrikimus, padidėja darbingumas. Profesionalus masažuotojas, atsižvelgdamas į kliento problemas, naudoja atitinkamą metodiką.
  • Kaklo C7 slankstelio masažavimas vibracija ar dilgsnojimu stimuliuoja širdies refleksą, sutraukiantį miokardą, o juosmeninių 1 ir 2 slankstelių vibracinis poveikis mažajame dubenyje iššaukia hiperemiją .
  • Profesionalaus masažuotojo parinkta reikiama technika padeda pasiekti akivaizdžių teigiamų sveikatos pokyčių.
  • Profesionalus masažas suteikia ne tik atpalaiduoja (masažo metu raumenys negamina pieno rūgšties ir kitų organinių rūgščių), bet taip pat sumažina skausmą, gerina savijautą, dujų apykaitą, aktyvina arba slopina refleksus.

Kada rekomenduojamas klasikinis viso kūno masažas?

Klasikinis viso kūno masažas rekomenduojamas sergant ir esant:

  • širdies ir kraujagyslių ligomis: išemine širdies liga, po miokardo infarkto, miokardo distrofijai, infekciniams alerginiams miokarditams, širdies ydoms, arterijų ir venų ligoms ir kt.;
  • kvėpavimo organų ligomis: bronchitui, bronchinei astmai remisijos stadijoje ir kt.;
  • atramos-judėjimo aparato ligomis ir traumomis: distrofiniams procesams sąnariuose, stuburo ligoms, sutrenkimams, raiščių ir raumenų patempimams, plokščiapadystei, laikysenos defektams ir kt.;
  • centrinės nervų sistemos ligomis ir traumomis: nervų sistemos traumoms, spąstiniams ir vangiems paralyžiams. I ir II laipsnio cerebrinei aterosklerozei, cerebriniam paralyžiui ir kt.;
  • periferinės nervų sistemos ligoms ir traumoms: radikulitui, Parkinsono ligai ir kt.;
  • lėtinės virškinimo organų ligoms: gastritui, opinei ligai, kepenų ir tulžies pūslės ligoms ir kt.;
  • odos ligoms: plaukuotosios galvos dalies seborėjai, psoriazei, neurodermitui ir kt;
  • medžiagų apykaitos sutrikimams: nutukimui, diabetui, podagrai;
  •  sutrikus miegui, esant galvos skausmui, padidintam jautrumui, lytiniam silpnumui ir kitais atvejais.

Masažo atlikti nerekomenduojame, kai pasireiškia:

  • venų arba arterijų uždegimai, trombozė, varikozinis venų išsiplėtimas, periferinių kraujagyslių aterosklerozė;
  • hipertoninė ir hipotoninė krizė;
  • aukšta temperatūra, ūmus uždegimas;
  • nėštumas, mėnesinės;
  • įvairios odos, nagų, plaukuotosios dalies grybelinės, infekcinės ar nežinomos kilmės ligos; pūlingi procesai (nepriklausomai nuo jų lokalizacijos);
  • limfinių liaukų, limfagyslių uždegimai;
  • alergija, esant hemoraginiams ar kitiems išbėrimams;
  • onkologinės ligos;
  • aktyvi tuberkuliozės forma bei venerinės ligos;
  • kraujo arba širdies nepakankamumas;
  • pilvo ertmės organų ligos.